karčiuotas

karčiúotas, -a adj. (1) 1. J su karčiais: Karčiúotas arklys DŽ. Arklinis vilkas y[ra] karčiuotas Šts. Negalėjo nepastebėti jis ir dviejų baltų liūtų, kurių didelės karčiuotos galvos buvo atkreiptos į gatvę rš. Ruonis karčiúotasis (zool. Otaria stelleri) BŽ226. | Karčiuotasis karvelis skirias nuo kitų savais karčiais, kurie yra nudribę Blv. Susitiko kalelę karčiuotą, karčiuotą NS696. | Ėmė sėti vad. „karčiuotas“, arba „vienašones“ avižas rš. 2. prk. skarotas, vešlus: Atšlaitės apaugusios karčiuotu smulkiu brūzgynu rš. 3. su palikta nenupjauta žole tarp pradalgių: Karčiúotas, t. y. turįs karčius, tavo pjovimas šieno J. 4. prk. smarkus, prityręs: Karčiúotasis medžioto[ja]s, o nenuema zuikio Šts. 5. prastas, plaukais apsileidęs: Visų karčiúotieji mužikai, o kelas į puikybę Šts. Aš iš Liaudės bajoras, o tu karčiúotasis, t. y. prastas J.